Kai čekų keliautojai planuoja atostogas ar verslo keliones į užsienį, pirmas oro uostas, į kurį jie kreipia dėmesį, dažnai būna ne gimtasis Prahos Vaclavo Havelo oro uostas, o Vienos, Varšuvos, Drezdeno ar net Berlyno oro uostas. Pagrindinis tokio pasirinkimo motyvas yra paprastas: daug sutaupyti. Nepaisant pastaruoju metu dedamų pastangų atsigauti, Prahos oro uostas ir toliau atsilieka nuo savo regioninių kolegų tiek kainomis, tiek tiesioginių jungiamųjų skrydžių galimybėmis.
Dažnai keliaujanti Alžbieta Musilova pasidalijo savo patirtimi: „Kiekvieną kartą, kai planuojame kelionę, iš tiesų rengiame nedidelį konkursą tarp oro uostų. Praha retai kada laimi prieš Vieną ar Varšuvą, kur skrydžiai nuolat būna pigesni.“ Sutaupytos lėšos gali būti labai didelės – penkių asmenų šeima dažnai sutaupo iki 20 000 kronų, todėl ilgesnė kelionė į užsienio oro uostą ekonomiškai pasiteisina.
Platūs ryšiai ir konkurencingos kainos
Pagrindiniai tokių oro uostų kaip Vienos ir Varšuvos privalumai – didesnis tiesioginių skrydžių pasirinkimas ir didelė oro linijų konkurencija, dėl kurios natūraliai mažėja bilietų kainos. Pavyzdžiui, Vienos tarptautinis oro uostas sėkmingai atsigavo po pandemijos sukelto keleivių skaičiaus sumažėjimo ir viršijo iki COVID buvusį keleivių srautą – per metus juo keliauja apie 31,7 mln. keleivių, gerokai lenkdamas Prahos oro uostą, kuriame šiais metais numatoma sulaukti 18 mln. keleivių.
Varšuva taip pat aplenkė Prahą ir 2023 m. jau viršys 18,8 mln. keleivių. Tuo tarpu Prahos oro uostui sunkiai sekasi susigrąžinti iki pandemijos buvusias apimtis dėl prarastų maršrutų, ypač dėl skrydžių, kurie anksčiau jungė Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją, iš kurių iki COVID-19 kartu per metus skraidindavo apie 1,6 mln. keleivių.
„EY“ oro transporto ekspertas Petras Kovač paaiškino: „Karas Ukrainoje ir dėl to prarastos Rusijos ir Ukrainos rinkos turėjo didelį poveikį Prahai. Helsinkio oro uostas susiduria su panašiomis problemomis, tačiau Prahos atsigavimas buvo lėtesnis dėl papildomo trūkumo – stiprios vidaus tinklo oro linijų bendrovės nebuvimo.“
Tinklo vežėjo nebuvimas ir finansinė parama
Anksčiau „Czech Airlines“ (CSA) buvo pagrindinė Prahos oro transporto bendrovė, tačiau jos vaidmuo gerokai sumažėjo, kol galiausiai ji žlugo, todėl Praha liko be specialaus oro vežėjo, kuris vykdytų svarbiausius Europos ir tolimojo susisiekimo maršrutus. Nors „Smartwings“, šiuo metu didžiausia Čekijos oro transporto bendrovė, pandemijos metu gavo valstybės remiamų paskolų, ši parama buvo nepalyginama su tokioms oro transporto bendrovėms kaip „Lufthansa“, „Air France-KLM“ ar SAS suteikta didele finansine parama, kuri padėjo šioms bendrovėms greitai atsigauti ir grįžti prie įprastos veiklos.
Budapeštas patyrė panašią situaciją, kai 2012 m. bankrutavo „Malév“, tačiau greitai rado pakaitalą – „Wizz Air“. Tačiau Praha dar nesulaukė vežėjo, galinčio atlikti panašų strateginį vaidmenį.
Brangūs oro uosto mokesčiai?
Kritikai dažnai nurodo, kad Prahos oro uosto mokesčiai yra pernelyg dideli. „Ryanair“ komercijos direktorius Jasonas McGuinnessas kaltino Prahos oro uostą, kad jo kainodara yra nekonkurencinga ir neskatina oro transporto bendrovių. Prahos oro uosto atstovas spaudai Jiří Hannichas prieštaravo, teigdamas, kad 2021-2024 m. mokesčiai padidėjo tik penkiais procentais, taigi realiai sumažėjo dėl infliacijos. Jis pabrėžė: „Mūsų mokesčiai už vieną keleivį yra gerokai mažesni nei Berlyno ir Vienos. Vidutinis mokestis Prahoje yra 33,91 euro, palyginti su 49,13 euro Berlyne ir 55,14 euro Vienoje.“
Nepaisant šių teiginių, bilietų pardavėjai ir keliautojai nuolat praneša, kad bendra bilieto kaina skrendant iš Prahos yra didesnė nei kaimyniniuose oro uostuose.
Patogumas ir išlaidų taupymas keliautojams
Kitas čekų keliautojas Davidas pabrėžė dar vieną itin svarbų užsienio oro uostų privalumą – patogų išvykimo ir atvykimo laiką. Jis papasakojo apie savo šeimos kelionę į Islandiją iš Berlyno, kurios metu sutaupė apie 10 000 Čekijos kronų, palyginti su Prahos oro uostu, net ir įskaičiavus išlaidas degalams ir automobilių stovėjimo aikštelei. Panašiai ir skaitmeninis klajoklis Marekas Zouzalikas (Marek Zouzalík) pirmenybę teikia Vienai dėl gerokai mažesnių bilietų kainų ir geresnio susisiekimo, nepaisant papildomų kelionės pastangų.
Ateities perspektyvos ir plėtros planai
Pripažindamas šiuos iššūkius, Prahos oro uostas aktyviai stengiasi pagerinti savo konkurencinę padėtį. Pastaruoju metu atsirado naujų tiesioginių maršrutų, pavyzdžiui, į Torontą, kuriuo skraidina „Air Canada“, Abu Dabį su „Etihad Airways“ ir Seulą su „Asiana Airlines“. Vyksta derybos dėl jungiamųjų skrydžių į Monrealį, Filadelfiją, Čikagą atnaujinimo ir skrydžių į svarbiausias Azijos kryptis, pavyzdžiui, Hanojų, Šanchajų ir Tokiją, plėtros.
Be to, ambicingais infrastruktūros projektais, tokiais kaip „Airport City“ iniciatyva, siekiama Prahos oro uostą paversti dinamišku centru, panašiu į Amsterdamo, Ciuricho ar Briuselio. Planuojama statyti naujas automobilių stovėjimo aikšteles, elektromobilių įkrovimo stoteles, gyvenamąsias patalpas, biurus ir logistikos objektus, taip didinant bendrą Prahos oro uosto patrauklumą.
Laukia lemiamas laikotarpis
Nors Prahos oro uostas toliau tobulina savo paslaugas ir infrastruktūrą, labai svarbu pritraukti konkurencingesnius vežėjus ir maršrutus. Pastaruoju metu oro uostas sėkmingai atidarė 41 naują maršrutą ir padidino 66 esamų maršrutų dažnumą, taip gerokai padidindamas savo finansinius rezultatus. 2024 m. jo veiklos pelnas (EBITDA) siekė 4,3 mlrd. kronų, o grynasis pelnas – 2,5 mlrd. kronų, o tai rodo stiprų veiklos atsigavimą.
Nepaisant to, konkurencija yra didelė, todėl norėdamas pritraukti Čekijos keliautojus, Prahos oro uostas turi ir toliau spręsti pagrindinius klausimus: konkurencinga kainodara, platesnės skrydžių galimybės ir keleivių patogumo didinimas. Kol šie patobulinimai netaps įprastu dalyku, tokie oro uostai kaip Vienos ir Varšuvos išliks patrauklia alternatyva Čekijos keleiviams, norintiems sutaupyti laiko ir pinigų.